Kiekvienas Lietuvos pilietis kreipdamasis į sveikatos priežiūros įstaigas tikisi, kad jam bus suteikta visa reikiama medicininė pagalba ir informacija. Tuo labiau, kad asmenys apsidraudę privalomuoju sveikatos draudimu sumoka į Valstybės biudžetą po72 litus kas mėnesį. Tačiau susiduriame su šių dienų aktualijomis – atvykus į ligoninę, pacientas turi visur ir už viską susimokėti, t.y. reikalaujama, kad jis turėtų su savimi vatos tamponų, vienkartinių pirštinių ir kitų medicininių preparatų. Tai tada kyla klausimas kam ir už ką Lietvos pilietis moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas? Analizuojant eisės aktus, galima teigti, kad taip yra pažeidžiamos paciento teisės. Kodėl visoje Europos Sąjungoje sveikatos sistema sutvarkyta, o mes tikriausiai likome vieninteliai, kurie savotiškai apgaudinėjame pacientus – neva už viską apmoka Valstybė. Juk nemokamą sveikatos priežiūrą garantuoja ir pagrindinis šalies įstatymas – Lietuvos Respublikos Konstitucija. Ką jau kalbėti apie teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, kuri yra taip pat asmens konstitucinė teisė, nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis nustato, kad pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą.
Reikia žinoti, kad visus tokius klausimus pirmiausia reikia išsiaiškinti sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje. Tai įteisinta LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. 2 d., kad pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, sveikatos priežiūros įstaigai, turi teisę pateikti skundą. Sveikatos priežiūros įstaiga, gavusi paciento skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti apie savo veiksmus ir sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų.
Lietuvos teismų praktika rodo, kad vis dažniau pacientai ar jų artimieji kreipiasi į teismą reikalaudami priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą iš pacientą gydžiusios sveikatos priežiūros įstaigos. Remdamasi Lietuvos Aukščiausio Teismo civilinių bylų nutartimis priimtomis sprendžiant bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pateiksiu keletą pavyzdžių, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžių, kuriuos priteisia teismai sveikatos sužalojimo atveju iš gydymo įstaigų.
Pagal Sveikatos draudimo įstatymą sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos visiems apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu gyventojams tose gydymo įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų teikimo. Šios įstaigos pacientams turi užtikrinti gydymo paslaugų teikimą, jų prieinamumą bei kokybę. Už apdraustiesiems suteiktas medicinos paslaugas gydymo įstaigoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) moka ligonių kasos sveikatos apsaugos ministro įsakymuose patvirtintomis paslaugų bazinėmis kainomis. Neapdrausti (ar neapsidraudusieji) privalomuoju sveikatos draudimu už tokias paslaugas (išskyrus būtinąją pagalbą, kuri apmokama iš PSDF) turi mokėti pagal gydymo įstaigos nustatytus įkainius.
Žinotina, kad vadovaujantis teisės aktais gydymo įstaigose yra įteisinti kai kurie mokėjimo atvejai. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo ir kainų pacientai turi susimokėti už kosmetinės chirurgijos operacijas ir kosmetologijos procedūras, dantų protezavimą (išskyrus kai kurių kategorijų asmenis), akupunktūrą ir manualinę terapiją, sveikatos tikrinimą vykstant į užsienį, norint įsigyti ginklą, gauti vairuotojų ir aviatorių pažymėjimus bei keletą kitų paslaugų.
Pacientas turi susimokėti ir tuomet, kai nenori laukti jam siūlomo planinio tyrimo arba procedūros ir pageidauja gauti paslaugą ne eilės tvarka, o kuo skubiau. Jei pacientas nori patekti pas gydytojus specialistus be pirminės sveikatos priežiūros gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimo, taip pat privalo mokėti. Siuntimo nereikia (taip pat ir mokėti), jeigu kreipiamasi dėl būtinosios medicinos pagalbos, taip pat kai yra numatytas ilgalaikis paciento stebėjimas. Be siuntimo galima kreiptis į gydytoją dermatovenerologą. Jei gydytojas specialistas nustato, kad pacientas kreipėsi pagrįstai, tolesnio gydymo išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų.
Jei apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu pacientas savo iniciatyva (ar gydytojo patartas) pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, vaistus ar medicinos pagalbos priemones, jis apmoka paties pasirenkamų ir gydytojo skiriamų paslaugų, procedūrų, vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą. Pats moka ir tada, kai pageidauja papildomų paslaugų ar procedūrų, nes ligonių kasos moka už gydymą, kurį skiria gydytojas, o ne kokius nors pageidavimus gauti vieną ar kitą paslaugą.
